Meilės laiškas: Tobulas šūdo malimas

365 Tekstai, Laiškai

Dienos tikslas: 496 žodžiai. Parašyta: 616.

2014 metų lapkričio 3 dieną sulaukiau žinutės iš merginos, kuria spėjau susižavėti. Su šia mergina bendravau jau apie du metus, tačiau paskutinius du mėnesius – buvau susižavėjęs. Gal dėl to, kad buvau išvažiavęs į Čekiją ir ten buvo (kartais) nuobodoka.

Šią žinutę ji netikėtai atsiuntė į mano tinklaraščio Debesyla paskyrą feisbuke. Šiaip jos tokiems reikalams nenaudoju, bet… Na, ko gi nepadaro susižavėjimas?

Štai, ką gavau:

„Debesyla Debesyliauskai, va čia man iškilo toks klausimas. Kadangi tu toks visažinis, tai nusprendžiau tavęs paklausi. Tai va. Norėjau paklausti, kaip čia reiktų daryti, jei Petriukas darytų taip, bet mama man sakė ką kitą, tai vat ir klausiu kodėl reiktų, nes galvojau, kad tavęs paklausiu, nes pati nežinau, ne visažinė, jog reikia daryt ką man sakė, bet nežinau kaip. Nu tai čia apie manų košę. Kaip ją iškept orkaitėje? Ar dėt pelatrūnų ar krapų? c:“

(Beje, iš jos ir išmokau naudoti šį emotikoną – mažą šypsenėlę c:)

Štai, ką atsakiau:

Ponia, [cenzūruota], leiskite, aš jums atsakysiu į šį klausimą pasitelkęs visą savo nuoširdumą ir žinias, kurias įgavau per ilgą gyvenimą išminties ir nuoširdumo pilnuose Himalajų kalnuose. Ir taip – aš ten buvau, o jūs, spėju – ne. Argi ne nuostabu keliauti į Himalajus? Juk tai taip nuostabu! Bet jūs turbūt tokio jausmo nežinote, nes nesate ten buvusi, o aš tai buvau. Juk todėl ir nesate turbūt išminties pilnoji ir klausiate tokių nuoširdžiai išmintingų Debesyliškų klausimų. Bet pala, gana apie jus. Pakalbėjime geriau apie mane. Aš visad mėgau manų košę. Ne, pala, meluoju – manų košės niekad nemėgau. Taigi turbūt į klausimą ir negaliu atsakyti. Bet štai mano atsakymas, nes aš juk viską žinau, taigi kodėl turėčiau neatsakyti. Į Petriuk manų košę dėčiau pelatrūnų, nes, na, juk logiška. Juk matote logiką, ar ne? Tai tuomet ir užteks. Daugiau gi ir nereikia. Bet šiaip, kadangi logikos turbūt nematote, nes nesate tokia išmintinga ir nuoširdumo kupina kaip aš, Debesyla Debesyliauskas, štai paaiškinimas, kurį suprasite netgi jūs. Į manų košę dėčiau pelatrūnų ne tik todėl, kad apie tokius augalus negirdėjau, bet ir dėl labai paprastos priežasties – taigi pirma žodžio raidė yra P. Kaip žodžiuose Papai, Putė, Pyzda, Pimpalas, Penis ir daugelis panašių. Ką tai reiškia, girdžiu klausiate? Nagi, leiskite, pasitelksiu Himalajų viršūnėse išmoktą logiką. Su kuria niekas nedrįsta ginčytis, todėl nesiginčysite ir jūs, aš juk žinau jus. Jūs nesate toks protingas ir išminties kupinas žmogus kaip aš – nuostabusis Debesyla Debesyliauskas. Bet vėlgi, gana apie jus. Pelatrūnų į Petriuko košę dėčiau dėl to, kad šių žodžių pirmosios raidės sutampa ir yra vienodos P. Ar matote? Leiskite parodysiu akivaizdžiau, kad pamatytute net jūs. Ogi štai, rašau dabar žodį „Pelatrūnai“. P-e-l-y-t-ė. Oi, parašiau kažką kito. Na, bet esmę supratote – pirma žodžio Pelatrūnai raidė yra P ir negalite dėl to ginčytis. O kokia raidė pirma varde P? Akivaizdu, kad pirma raidė yra Petriukas. Vėlgi logiška ir negalite dabar ginčytis, nes aš čia esu išminties kupinas nuoširdusis Debesyla Debesyliauskas, o jūs, kaip jau išsiaiškinome ankščiau (nereikia dėkoti už mano išmintingą priminimą), nesate buvusi Himalajuose, kai aš buvau ir aš mačiau, ir aš žinau dabar viską. Taigi tikiuosi, kad atsakiau į jūsų klausimą. Jei kažko nesupratote, jauskitės laisva paklausti dar kartą, bet nesitikėkite, kad atsakysiu, kadangi juk aš esu čia toks išmintingas, o jūs – ne. Na, bet ir vėl aš čia apie jus šneku, nemandagu juk. Bet ką jūs čia suprasite, juk nesate aš. Su meile, pagarba ir seksualiniais, išminties kupinais skysčiais, palieku jus ir keliauju į naują kelionę į Himalajus.

Jūsų Debesyla Debesyliauskas, dar žinomas kaip visažinis, viską žinantis žmogus, su kuriuo negalima ginčytis, todėl dabar nesiginčysite.

P.S. Myliu jus.

Ji atsakė:

„Nesiginčysiu. Bet pasakysiu: ach, koks tobulas šudo malimas
oj, atsiprašau. turėjo būt šūdo.
Vis gi nesu tokia protinga, nes tokio žodžio net nesugebu parašyti.“

Be abejo – tai mane sužavėjo.

Malūnininkas,
Danielius

Temos: 365 Tekstai, Laiškai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!