Dar idėjų iš mano produktyvumo užrašinės (Kas padeda kurti?)

365 Tekstai

Dienos tikslas: 947 žodžiai. Parašyta: 660.

Tęsiu savo užrašinių perrašinėjimą. Nenoriu, jog šios idėjos liktų popieriuje – noriu, kad jos kvėpuotų ir būtų naudingos tau. (O, taip pat, kad idėjų badas padėtų man atrasti naujas mintis.)

Martynas Jocius, „Dėmesio virsmai“: Meditacijos.

Neurologai, tyrinėjantys žmogaus smegenų veiklą, yra išmatavę, jog elektriniai impulsai neuroniniuose tinkluose turi kintamą dažnį, nuo kurio priklauso sąmonės būsenos ir mąstymo pobūdis. Mums šie dažniai labai pravers. Visą elektrinių impulsų amplitudę mokslininkai padalijo į penkias sritis:

  1. Gama dažnį (35-130 Hz), kuris paprastai pasiekiamas retai, įžvalgų akimirkomis.
  2. Beta dažnį (14-35 Hz), kuris yra natūrali proto būsena dienos metu, kai dirbame ir rūpinamės įvairiais klausimais.
  3. Alfa dažnį (8-14 Hz), kuris pasiekiamas atsipalaidavus, ilsintis, jaučiantis ramiai arba negiliai medituojant.
  4. Teta dažnį (4-8 Hz), kuriuo smegenys virpa sapnuojant miego metu arba per meditaciją.
  5. Delta dažnį (0-4 Hz), patiriamą miegant be sapnų.

Nors šiuo metu mes esame beta dažnyje, kūrybiškumas yra alfa smegenų dažnio savybė, todėl jame idėjos ir sprendimai kyla kur kas lengviau ir jų kokybė yra geresnė.

Tai mus veda prie vieno įdomaus metodo sprendimams rasti.

Norint rasti atsakymą į rūpimą klausimą arba problemos sprendimą, reikia surinkti kuo daugiau informacijos, užduoti sau gerai suformuluotą klausimą, o tada tiesiog eiti ilsėtis arba medituoti.

Įdomiausia tai, kad virsmo taškai su “eureka!” momentais pasiekiami tada, kai smegenys turi pakankamai laisvos energijos gama dažniui, o tam reikalingas kokybiškas poilsis.

Tik reguliariai ir giliai atsipalaidavę mes pasiekiame tą sąmoningumo sritį, kurioje kyla genialios mintys ir geri sprendimai, ir tik pasirūpinę maksimaliai produktyviu darbu mes galime greičiau pasistūmėti į priekį, tuo pačiu savo dienose sukurdami daugiau laisvo laiko.

Nes laisvas laikas aktyvių žmonių gyvenime visada sukuriamas, jis beveik niekad neatsiranda pats.

Vadinasi, išties produktyvaus darbo pagrindas yra labai kokybiško atsipalaidavimo valandos.

Peter Axt, „Apie tingumo laimę“: Tinginystė.

  • Sveika. (?)
  • Ilgaamžiškumas. (?)
  • Minus kilogramai. (?)
  • Tinginiai yra ilgaamžiai, nes nešvaisto savo gyvybinės energijos.
  • Gyvybinės energijos (1908-tųjų metų) teorija. (?)

Jason Fried, „Rework“: Atsirinkimas.

Padeda nedirbti beverčių darbų.

Robert Schnakenberg, „Didieji rašytojai“: Pertraukos.

Dalis rašytojų didžiąją darbų ir meninių pauzių dalį nieko nedarė ir mėgavosi gyvenimu. (?)

Austin Kleon, „How to steal like an artist“: Kūrybiškumas.

Tik vartojant mes galime sukaupti galvoje informacijos kartoteką. Taigi-  reikia vartoti daug. Ir vartoti tingiai, ilsintis.

Įvairūs autoriai, „Psichologija šiandien“:

Mokymasis geriausiai veikia, kai mokomasi ir ilsimasi pakaitomis. Negalima mokytis dviejų tokių pačių dalykų iš karto, nes taip nieko neatsiminsi.

Įvairūs autoriai:

  • Gyvenimo prasmė yra mėgautis gyvenimu. Tinginystė padeda tai daryti.
  • Kaip vienuoliai.
  • Pertraukų akimirkos padeda pastebėti, kiek esame pasiekę. O būtent intant gratification yra tai, kas mus veža šiuolaikiniame pasaulyje (ar visada vežė). Moksliniai psichologiniai tyrimai rodo, kad geriausiai išmokstama tuomet, kai dresavimo (mokymosi) metu po atlikto darbo iškart gauname apdovanojimą. Suplanuotos poilsio akimirkos, pauzės, pertraukos – tai suteikia laisvą matymo lauką pažvelgti į tai, ką esame pasiekę, ką tuoj pasieksime (tai veiks kaip motyvacija ateinančiam darbui) ir pamatyti, kad darbas juda.
  • Mažai yra dar labiau moraliai smukdančių dalykų, kaip progreso paslaptingumas, nesibaigiantys Sizifio arba Kafkiški darbai ir vos įžiūrimi bei bereikšmiai pasiekimai. Dirbant tokiu režimu daug greičiau išsenka jėgos, dingsta motyvacija ar norisi imt ir nusišaut. Metaforiškai, be abejo.
  • Atsisukimas į pasiektus darbus taip pat padeda pakartoti įgautas žinias, pasimėgauti darbo vaisiais (jei tavo darbas buvo obuolių rinkimas, taigi gal tiesiogine prasme obuoliu) ir sutvirtinti pasiekimus. Užbaigti nebaigtus dalykus, pastebėti klaidas ir jas arba pataisyti, arba iš jų pasimokyti.
  • Gyvenimas ir darbas žvelgiant tik į priekį yra kaip jojamo arklio kelionė iš ramaus tvarto į pražūtingą žūtį Rusijos žiemos metu ties [[aliuzija į Napoleono žygį į Maskvą, vieta]]. Nors Napoleoną ir sugebėjai nunešti iki kelionės tikslo, tačiau ar tai buvo verta? Visą gyvenimą bėgus pirmyn, ar tuo mėgavaisi, atsakei į savo pačio prasmės klausimus ar nuveikei vertingą darbą?

Sakoma, kad…

  • Tinginio darbą velnias neša.
  • Duonelė verkia tinginio valgoma.
  • Karoši – Japonai tiesiogine prasme miršta nuo persidirbimo. Tai pastebima ir JAV bei Vokietijoje.
  • Lietuviai daug dirba, bet menkai uždirba.
  • Švedų (ar kieno?) darbo valandos trumpesnės, taigi… Jie nudirba daugiau!
  • Henry Ford pasiūlė 8 darbo valandų dienas ir 5 dienų darbo savaites, nes dirbant daugiau persidirbama ir efektyvumas mažesnis. Taip pat, jei visi dirba, tai nėra kam pirkti automobilių, bet visgi – pirmoji dalis irgi svarbi.

*Galvoja*

 

Temos: 365 Tekstai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!