Odė džiaugsmui IV – Be pavadinimo, bet su intriga

365 Tekstai, Laiškai

Dienos tikslas: 142 žodžiai. Parašyta: 379.

Ar žinojai, kad tai, ką dabar rašau, visai nėra odė? Kai prieš daugiau nei du metus pažinojau vieną merginą, to aš nežinojau.

Trys mėnesiai po susipažinimo. Spalio 14 diena, 2013.

Labas. Aš krabas.

(V)(,,,,)(V) WHOOP, WHOOP, WHOOP…

(Ir ne, aš tiiiiikraaaai nepraleidau daugiau nei 15 minučių bandydamas tai parašyti).

Bet kur aš baigiau? Juk vakar ir vėl užmigau sunkiai. Tik šįkart neteko keltis ir rašyti, kad minčių apie tave sukelta nemiga praeitų.

Pasiekimas, tiesa?

Iiiiirrrr…

Eeee…

Žinai, aš tau ne itin ir norėjau kažką rašyti. Aš tik norėjau prisiminti tavo veidą, pagalvoti apie tave, paklausyti ramaus savo rašymo garso takelio, kurį tikrai greitai tau įjungsiu…

(Taip! Su žolių kotais man ausų būgnelių nepradūrei, nors ir bandei! Cha!)

Taigi tiek *skėsteli rankomis ir šypteli*. Pasiilgau tavęs. Laik, ryyyli.

* * *

P.S. Aš labai noriu su tavimi susirašinėti popieriniais laiškais. Tikrai.

Tikiu, kad tai tau irgi patiktų – turėtum ko laukti savo pašto dėžutėje, nes ir taip į ją kasryt žvilgčioji. Tiesa, reiktų dėžutės dureles sutepti, nes nuo varstymo jos nukristų jau antrą dieną.

O ir laišką galima laikyti rankoje, apčiuopti, išsaugoti. Nepaisant to, kad žmonių rašysenos dažniausiai neįskaitomos. Vadink mane bepročiu, bet aš noriu laiškų. Na, jei negaliu gauti tavęs pačios po savo ranka.

* * *

P.P.S. Pažaiskime žaidimą. Čiūr iš to karšto sumuštinio idealiai išsilydžiusiu sūriu – perskaitysi ar ne šį tekstą? Jei neperskaitysi – sumuštinis man. Jei perskaitysi – sau pasidarysiu kitą. Ai, dar arbatos. Juodos, tos skanios. Ir dar kažkur pas mane gabaliukas šokolado buvo – paimk, po sumuštiako sueis.

Ir ką šią skaitymo akimirką daro Danielius?

a) Gulinėja ant lovos. Tada šypteli ir kilsteli antakius tyliai klausdamas „Na kaip?“ ir aišku laukdamas šypsenos, lūpos prikandimo ir kažko, ką tik tu galėtum sugalvoti (ką, Mileta, aš sufleruosiu tau?).

b) Stovi kažkur netoli komodos ir apsimetinėja, jog nekreipia dėmesio. Akies kampučiu pamatęs tavo pakylančią galvą, toliau apsimetinėja, tarytum jam visai nerūpi, nors giliai širdyje tik ir trokšta, kad įvertintum darbą.

c) Jo išvis šalia tavęs. Tuo atveju jis nė nenutuokia, kad tu šitai skaitai ir kiek baugščiai laukia tavo nuomonės.

d) Kita.

Ką daro Mileta?

Po tavo atsako ji turėtų idealiai sumurmėti *EHMEHM* ir *MHMHMH* arba *CHMCHM*.

(Taip, šio irgi nesufleruosiu. Negi dar nepastebėjai, ką Danas labiausiai mėgsta? Jei tikrai nepastebėjai – eksperimentuok. Danieliui patinka drąsios merginos. Veikiančios. Lygios prieš save ir jį. Kovingos varžovės!).

* * *

P.P.P.S. Taip, šis laiškas labai keistas.

Krabas,
Danielius

Temos: 365 Tekstai, Laiškai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!