Mano iššūkis: Mėnuo be atidėliojimo

365 Tekstai, Straipsniai

Dienos tikslas: 135 žodžiai. Parašyta: 421.

Prieš du metus, liepą, aš turėjau iššūkį. Visą mėnesį nieko neatidėlioti. Nes draugei Jurgitai patarus pagalvojau, kad tai geniali mintis! Jokio laiko švaistymo, jei visus darbus pradėsiu tą akimirką, kai tik galėsiu!

Dabar jau supratau, kad yra ir protingesnis kelias: blokavimas.

Bet štai, ką patyriau per tą keistą ir nepavykusį Liepos mėnesį. Perrašau pastebėjimus iš asmeninio dienoraščio, kurį tuo metu laikiau prie savo lovos.

01.

Pirmiausiai  kūriau iššūkio taisykles ir nusistačiau ribas. Štai, kas gavosi:

02.

Kol kas laikytis taisyklių pavyksta visai šauniai. Vis dar kartais nukrypstu nuo grafiko: užsispoksau į visokius video Yotubėje ar nuotraukas mordaknygėje ir praklausau signalą, kad baigėsi pertrauka, o kartais per ilgai dirbu be pertraukos. Bet atidėliojimą pastebėti darosi daug lengviau.

03 – 04.

Turiu problemą – per daug dirbu ir per mažai ilsiuosi. T.y. galvą paskausta į dienos pabaigą, o ir veikt neturiu ką poilsinio (išskyrus tai, kad jau penktą dieną iš eilės važiuoju į miestą ieškoti Geocache lobių ar šiaip pavaikščioti), taigi dirbu dar daugiau.

Dėl to, kaip draugas Tauras, pamatęs iššūkio taisykles, pastebėjo, gali grėsti persidirbimas?

05.

Vis dar tas pats. Ne-atidėlioti sekasi vidutiniškai. Prie lovos prisiklijavau priminimą „kelkis iš lovos“, kad ryte negulinėčiau, bet tai vargu ar padeda.

06.

Štai kur iššūkis lūžta – kai dirbamas darbas nėra vientisas. To pavyzdys būtų šios dienos Debesylos serverio keitimas (ar Debesyla tapo greitesne? Turėtų būti.), kur 80% viso laiko sudaro laukimas, kol failai įsikels į serverį (ar suveiks programų magija), 10% laiko sudaro galvos laužymas – kodėl kažkas neveikia, ir tik likusius 10% – darymas.

Spėju, kad tokia pati problema gali kilti dirbant pardavėju parduotuvėje, naktiniu sargu ar panašiai. Tokiuose darbuose sunku išlaikyti darbo-poilsio ritmą, nes jis nuo tavęs nepriklauso.

Spėju, reikėtų išbandyti naują sistemą, kur ribočiau ne tik poilsio, bet ir darbo laiką – įdomu, kas iš to išeis?

07 – 12.

Niekas nesikeičia. Riboti poilsį pamiršau.

13 – 20.

Deja, šią savaitę praleidau lovoje. Nulis darbo, nulis vadovavimosi ne-atidėliojimo sistema. Bjauri liga – kaip reta.

21.

Pirma diena po ligos. Manyčiau, kad po ligos. Viduryje dienos prisiminiau apie iššūkį ir puoliau laikytis laikrodžio nurodymų. Efektas – atrodo padariau daugiau, nei būčiau nuveikęs žiūrėdamas youtube video.

(Pirmą dienos pusę, kol susipratau, tą ir dariau.)

22 – 30.

Šiomis dienomis nieko ypatingo neįvyko. Aš taip ir nepabandžiau kažkaip labiau save paskatinti laikytis tvarkaraščio, pradėjau vis mažiau stebėti save. Bet nesistebiu – darbų, kurie trunka ilgiau nei kelias minutes, turėjau vis mažiau.

Išties, kiek jau dabar matau – iššūkis nebuvo labai naudingas. Deja.

31.

Šią dieną keliavau į Turkiją bei ruošiausi naujam mėnesiui su kelionėmis. Be abejo, visai jau pamiršęs pasižadėjimą laikytis griežtų taisyklių.

Kur Liepos iššūkyje suklydau – aš nežinau. Bet akivaizdu, jog suklydau.

Galbūt bloga pati iššūkio idėja?

Nežinia.

Kitaip laiką planuojantis,
Danielius

Temos: 365 Tekstai, Straipsniai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!