Danielius Debesyla: „Vieną dalyką mėgstu labiau už viską – daug mokytis“

365 Tekstai, Straipsniai

Dienos tikslas: 226 žodžiai. Parašyta: 708.

Mane kalbina draugas, panorėjęs likti anonimu.

Štai, kaip praėjo mūsų pašnekesys:

* * *

Kaip apibūdintum save: kas tu esi, kur link eini?

Labas, aš esu Danielius ir aš esu genijus pasaulio valdovas.

*Kosteli*

Gerai, be juokų. Nesakysiu, jog apie save kalbėti nemėgstu, nes nesu beviltiškas melagis. Geriau pradėsiu nuo to, kad esu (dar vis) jaunas rašytojas ir beprotiškų iššūkių fanatikas.

Jau daugiau nei penkerius metus rašau lietuvišką saviugdos tinklaraštį apie iššūkius, jų siekimą ir kelią į laimingesnį bei paprastesnį gyvenimą. Kai kurie interneto lankytojai (Taip, žiūriu tau į akis, Debesylieti) jau yra girdėję apie šį tinklalapį – Debesyla.lt.

Viena iš didžiausių mano svajonių yra padėti žmonėms pasiekti beprotiškus tikslus išbandytais ir praktiškais metodais. Na, ir be abejo, iš rašymo užsidirbti milijoną pinigų ir už tai nusipirkti sunkvežimį karamelinių ledų. Arba tūkstančius karšto šokolado puodukų. Tai irgi patiktų.

*Siurbteli karšto šokolado.*

Kokius dalykus pasaulyje labiausiai vertini?

Bene labiau už viską vertinu savo galimybę rašyti… Ir žinoti, kad mano rašymas, po perkūnais, padeda! Prieš penkerius metus aš rašiau mokslinės fantastikos enciklopediją „Pasaulis“. Ne knygą, tačiau enciklopediją.

…Deja, bet žmonių, kuriems tai padėtų, įkvėptų ar kitaip išjudintų, neatsirado net ir po dvejų metų darbo. Tada ir suvokiau, kad svarbiau už viską, turbūt, yra ne tik kurti, bet ir žiūrėti KAM kuri. Ne kodėl, bet KAM. Kam skiri savo kūrinius. Pavyzdžiui, gražiausi meilės laiškai gimsta rašant žmonėms, kuriuos (įsi)myli.

Pradėjęs kurti Debesylą, aš išbandžiau tuomet man naujai gimusią teoriją ir stengiausi rašyti ne dėl savęs, o dėl skaitytojų. Atsakinėjau į jų klausimus, sprendžiau jų bėdas…

Ir tai suveikė! Greitai pastebėjau, jog prenumeratų skaičius Debesyloje kyla net negrasinant gatvėje sutiktiems žmonėms peiliu, o palengva pradėjo daugėti ir teigiamų atsiliepimų.

Tai mano darbui suteikė naują prasmę, naują dimensiją. Ir turbūt neturėtų būti kažkas netikėto, tačiau aš vis dar tai darau. Praktiškai kiekvienas straipsnis išeina įkvėptas vieno ar kito skaitytojo klausimo, beveik kiekvienas mano beprotiškas iššūkis priimtas atsiklausus skaitytojų nuomonės.

Tai būtų bene apčiuopiamiausias mano vertinamas dalykas. Vertinu ir daugelį kitų, ne tokių apčiuopiamų vertybių, kaip gebėjimą mylėti, gebėjimą nekęsti, atvirumą ir dar daugiau, bet jai būčiau pradėjęs tai vardinti, spėju, mano atsakymas būtų buvęs panašus į dvylikametės mergiotės, kuri nieko kito per dienas nedaro, tik kopijuoja Paulo Coeljo mintis apie meilę. O kas norėtų savu noru tai daryti?

Ko tu labiausiai bijai?

Atsakymas: Piktų komentarų po šiuo interviu (ar Debesylos straipsniais), koks esu pasikėlęs nieko nežinantis kvailys. Prašau, nerašykit to, nes, jei gyvenime teks perskaityti bent vieną tokį komentarą, turbūt iššoksiu pro langą! Tiesiai į sniego pusnį, kurioje slepiasi barsukai.

…Na gerai, juokauju. 🙂

Išties aš net ne itin žinau, ko tiksliai bijau. Kaskart atviraujant pradedu bijoti, jog kai kurių žmonių akyse pradėsiu atrodyti nepatikimas ir nestiprus. Tačiau šią baimę nugalėti lengviau – jei šiuos žodžius skaitai, reiškia nieko neištryniau.

Koks tavo mėgstamiausias užsiėmimas?

Vieną dalyką mėgstu daryti labiau už viską. Ir tai yra mokytis.

Turbūt būtent dėl to taip mėgstu iššūkius. Taip mėgstu rašyti sudėtingomis temomis ir sudėti krūvas informacijos į lengvai panaudojamus, koncentruotus žinių paketus. Tai priverčia smegenis judėti, o smegenys yra stiprioji mano kūno dalis.

Mėgstu mokytis iš visko, iš ko tik įmanoma. Ir taip pat abejoti viskuo, kuo tik įmanoma. Būtent dėl to man taip patinka Brain Pickings ir Wait But Why tinklaraščiai – čia pasikraunu smegenis!

Aišku, gal kartais mokausi per daug, o darau ir naudoju, ką išmokęs, per mažai, bet dievaži – nepasakinėkit man, ką daryti. Arba pala, pasakinėkit – gal pasimokysiu.

Ką norėtum visiems pasakyti?

Visiems?

*Akimirką pagalvoja.*

Ponai ir ponios, kalbu su jumis. Štai ką jums pasakysiu: …Greitai varot ir prenumeruojat Debesylą. O tada gražiai susiunčiat savo pinigus į mano banko sąskaitą. Gerai?

Mano banko sąskaita: LT147300010129335239 (Swedbank)

P.S. Ne itin slapta žinutė: Šiaip pinigų pakankamai uždirbu iš savo pirmosios knygos, „Tinginio Manifestas“, pardavimų. Bet jei kada norėjai atsidėkoti už mano kūrybą, tai, ei, štai vieta, kur gali tai padaryti. Ir man labai patinka karamelė bei karštas šokoladas.

Ką norėtum pareklamuoti?

Norėčiau pareklamuoti vieną gana įdomų kūrybinį projektą, kuriame jaunas fizikas seka pasakas vaikams apie mokslo reiškinius ir taip moko mokslo paslapčių.

Tai „Pasakiškas Mokslas“. Puslapis, padėsiantis atsakyti į jaunųjų kodėlčiukų klausimus apie juos supančią aplinką.

Man jo idėja labai patiko ir nujaučiu, kad mūsų vaikams tokių dalykų tikrai reikia. Mokslo vaizdžiai, maloniai, paprastai ir aiškiai. Šį tą išmokau ir aš pats!

Rekomenduoju. Ir rekomenduoju savo eurus skirti šio puslapio autoriams. 😉

Ačiū už pokalbį!

Atsakantis,
Danielius

Temos: 365 Tekstai, Straipsniai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!