Užstrigau ir nebežinau, ką rašyti toliau! Ką daryti?

Straipsniai
Autr. Julien Belli

Ak, tas momentas, kai pradėjus rašyti novelę (knygą, poemą, scenarijų…) nebežinai, ką rašyti toliau. Ką tuomet daryti?

Dalyvaudamas praeitų metų NaNoWriMo dažnai susidurdavau su šia bėda. Daugmaž kas antrą dieną turėdavau galvoti iš naujo ir (beveik) tiesiogine prasme trankydavau galvą į sieną.

(Išties trankydavau į stalą, nes sienos buvo apkabintos lentynomis.)

Ir aš žinau, mano kolega rašytojau, kad ši problema bent kartais trukdo ir tau. Ne, ne lentynų problema. Idėjų.

Ką rašyti, kai nekyla mintys?

Žinau, kad čia galėčiau rašyti ilgą įžangą ir pristatinėti tai, kaip beprotiškai naują principą, taisyklę ar dar nežinia ką… Tačiau velniop tai.

Praeitais metais man kildavo bėdų galvojant, ką norėčiau rašyti. Šiais metais man dar nekilo. Dėl vieno paprasto dalyko.

Aš rašau tai, ką smagu rašyti.

Pala… Smagu?

Taip, smagu. Ne tai, kas labai logiškai tiktų su jau parašyta istorija. Ne tai, ką galėčiau lengvai parduoti. Ne tai, kas patinka mano kaimynų vaikui (arba to vaiko mamai).

Aš rašau tai, kas smagu man ir tai yra paprasčiausiai tai.

O kas smagu tau? Kas patinka tau? Ar tau patinka, tai, ką rašai? Jei patinka – tai kodėl sustojai?

…Gal tai todėl, kad išsigandai rašyti tai, kas SMAGU?

  • Išsigandai savo istorijoje apie porą įsimylėjusių žmonių įtraukti Gnomus ar kažką tokio?
  • Išsigandai knygoje apie liftininką parašyt skyrių apie šinčilas?
  • Išsigandai scenarijuje apie Kameloto karžygius ir šventą Gralį įtraukti visus žudantį triušį?

Murakamis, Škėma ir Monty python kūrybinė grupė neišsigando.

Nors visi šie dalykai jų istorijose ir buvo iš oro ištraukti, su likusia istorija logiškai nesusiję ir išvis – kas per nesąmonės tai? Ar jie neturėjo nė žiupsnėlio logikos? Noro pateikti kažką gilaus, už ką būtum gavęs Lietuvos rašytojų sąjungos premiją???

Idiotai.

Idiotai tie visi rašytojai ir kurėjai. Nes jie rašė, tai kas jiems buvo smagu.

…Na, bet atleisk už sarkazmą. 😉

Bet… Bet… Bet palauk! Juk taigi–

Ša. Jokių „bet“ ir „palauk“. Bandai teisintis, ar ne? Kaip galima imti ir istorijoje apie viduramžių europą įtraukti ateivius iš Veneros? Kaip galima padaryti kažką beprotiško ir tokio keisto, ar ne?

Bet štai turiu tau klausimą:

Kodėl trokšti parašyti knygą, kurią yra nemalonu rašyti?

Ar tikrai tiki, kad knygą, kurią net jos autoriui (!) nepatiko rašyti, kažkam patiks skaityti? Kažkas sakys, kad „oho, ši knyga tokia nuspėjama ir klišinė, nuostabu!“?

…Na, jei tuo tiki, tai aš neturiu teisės kištis į tavo požiūrį.

Ir toliau rašyk knygas, kurias nemalonu rašyti. Kurias vėliau taip pat nemalonu skaityti, taisyti ir pirkti. Kurios nėra įdomios ir kuriose autoriai neįdeda nė vienos įdomios minties, cinkelio ir kabliuko.

Tačiau aš to nedarysiu.

Aš rašysiu tai, kas smagu. Kaip, kad rašė visi didūs rašytojai. Ir man rašymas bus malonus, o parašytos knygos skaitymas – dar malonesnis.

Tavo pasirinkimas. Ką renkiesi?

Taip, tai rimtas klausimas. Palik komentarą žemiau!

Temos: Straipsniai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!