Aš ją vėl sapnavau. Tą merginą.

365 Tekstai, Laiškai

Dienos tikslas: 290 žodžiai. Parašyta: 344.

Aš vėl sapnavau. Ne, ne  išskirtinai – ne tą, kurią pažinojau. Tiesiog dar vieną merginą susiliejusiu veidu.

Trumpaplaukė, B dydžio krūtine, vidutiniškai ar ganėtinai liekna – dabar jau nepamenu to, nes lieknumas niekada man nebuvo svarbi merginų išvaizdos dalis – fiziškai stipri ir drąsi žengti pirmą žingsnį.

Aš ją sutikau vietose, kur lankausi kasdien. Gatvėje tarp mano ir kaimynų namų, Kauno Vytauto didžiojo universiteto bibliotekoje, Akropolio saldumynų parduotuvėje ar kažkurioje kitoje neišsiskiriančioje vietoje. Aš nesu toks, kad įsiminčiau ir sapnuočiau tikslias vietas – pilis, Gedimino bokštus ar Taj Mahalius.

Žodžių tarp mūsų nebuvo. Pradžioje.

Mes pažvelgėme vienas kitam į akis… Ir akimirksniu… Na, šiluma užliejo mane, o sapno scena persikėlė į kitą man įprastą vietą – lovą. Mano namų, kažkokio rudo pietietiško viešbučio, kažkokią palapinę miške ar panašią į visas tas, kur kadaise miegojau.

Ji užsilipo ant manęs ir kažką ištarė.

Aš negirdėjau jos žodžių, nes mano klausą atėmė jos šypsena. Akinanti, švelni, stebuklinga šypsena. Baltų dantų juosta švelniai įdegusiam veide.

Mes be drabužių ir aš joje.

Ji judina savo klubus. Panašiai kaip jūros ar ežero banga, besiropščianti per jūros ar ežero krantą… Ir tada grįžtanti, kad pakartotų tai dar kartą.

Malonu.

Jos susiliejusių formų veidas boluoja prieš mane ir man jis patinka. Man patinka jos nosis. Jos akys. Ir tas tarpelis tarp nosies bei viršutinės lūpos. Patinka nepaisant to, kad aš veido neįžiūriu šioje geltonoje kambario šviestuvo ar mėnulio šviesoje.

Ji man taria. Šiuos žodžius jau išgirstu:

– Danyyeau, atsargiai.

Į tai, kad ji mano vardą ištarė taip keistai, neatkreipiu dėmesio. Sapnuose niekada mano vardo niekas neištaria teisingai. Tačiau aš pažvelgiu žemyn, kur mūsų kūnai liečiasi. Ir suprantu, kad esu be prezervatyvo.

Ji judina klubus. Aš nekantraudamas – savus.

Žinau, kad neturėčiau to daryti. Jei bus vaikų – bus problemų. Mano tokia nuojauta, man taip visi sako.

…Tačiau kita, giliau esanti nuojauta sako, kad tai, kas vyksta, yra gerai.

Ji judina klubus. Ritmingai. Pasilenkia bučiniui.

Ir, nepasiekusi manęs, sukrūpčioja. Aš baigiau savo darbą su sprogimais.

Ji pasilenkia ir mane apsikabina. Mes nuogi.

Aš atsibundu.

Vėl.

* * *

Tai sapnuoju jau kelintą kartą. Jau kelintą savaitę. Ir nežinau? Gal aš tiesiog horny?

 

Nuraudęs,
Danielius

Temos: 365 Tekstai, Laiškai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!