Eksperimentas 074: Diena badaujant.

365 Tekstai, Straipsniai

Dienos tikslas: 299 žodžiai. Parašyta: 448.

Vieną dieną praeitais metais aš nieko nevalgiau. Tiesiog norėjau pažiūrėti, kas nutiks, jei išbandysiu grubią sąmoningo badavimo techniką.

Štai, ką aš patyriau:

  • Vakar pusryčiams nieko nevalgiau.
  • Apie 11 valandą buvau pas dantistę ir tada visą dieną skaudėjo dantenas.
  • Grįžęs iš dantistės gėriau Lipton arbatą.
  • Dieną valgiau 4 karštus sumuštinius su sūriu, majonezu ir svogūnais.
  • Tuomet gėriau „šeimos“ arbatą. Ir Lipton, juodą.
  • Vakarop dariau atsispaudimus, ties 60 sustojau ir atidėjau šiandienai. Nosis ne itin veikė. Galbūt buvo nežymiai silpna, bet neprisimenu.
  • Vakare nieko nevalgiau.

Pradėjau šiandien.

  • Ėjau miegoti vakar apie 30 minučių iki vidurnakčio, geros savijautos, užmigau itin lengvai ir maloniai.
  • Kelis atsibudau kartu naktį. Sapnavau keistus sapnus. Nieko ypatingo.
  • Žadintuvas 7:00. Tada snoozinau iki 9:30. Atsikėliau geros savijautos.
  • Pasidariau Lipton juodos arbatos.
  • Įkvėptas Lino Matulio ir knygos „Apie tingumo laimę“, nusprendžiau, kad šiandien badausiu.
  • Iki 13:00 ar panašiai jaučiausi labai gerai. Kaip įprastai.
  • Apie 14 valandą pradėjau jausti kažką neįprasto. Nežinau ką. Tiesiog toks jausmas. Gal dėl to, kad skaičiau knygas ir rinkau žinias Tinginio manifestui, galbūt įtaką darė blankus dienos oras bei baltas, debesų marška nuklotas dangus.
  • Apie 15 valandą pradėjau jausti alkio ženklus. Tokiu metu panorėjau kažką užkrimsti. Nedaug. Nugalėjau ir pasidariau arbatos. Rodos Lipton. Vėl. (Kiek aš galiu jos gerti?)
  • Apie 16 valandą pilve pradėjo gurgti varžtai, pradėjau jausti silpnumą, lengvą maudimą, vaizdas akyse šiek tiek nežymiai pradėjo lietis. Galbūt knygos „Apie tingumo laimę“ įtaka, nes joje rašoma, kad pasninkaujant taip gali nutikti. Nežinau, kame tiesa.
  • Apie 17 valandą jaučiausi silpnai, pradėjo mausti galvą (vis dar nežymiai, bet smarkiau), pilve nenustoja groti Bethoveno 5-toji simfonija in C minor Op. 67, I. Pradedu abejoti, kodėl išvis ėmiausi šio iššūkio.
  • Apie 18 valandą mano galva maudžia, pilve drakonas, dėmesys kažkur… O, voverė! …Ehm. Kažkur tenai. Ir jo. Žodžiu. Rašau šitai. Einu pavalgyti, nes šikna darosi ir nesu tikras, ar taip turi vykti. Kūnas sako eit paėst. Einu paėst. Daržovių.
  • 15 minučių po 18-tos valandos: Sunku susitelkti, akys maudžia, galva maudžia (viršutinė dalis), pilvas nė ką nepadeda ir skleidžia garsus. Noriu miego. Jei bandyčiau užmigti turbūt tikrai vakarienių atsisakyčiau. Ir spėju tokios būsenos atsispaudimų nepadaryčiau.
  • 19 minučių po 18-tos valandos: Ačiū. Geros dienos.
    • Pozityvu: Nosis rodos šiek tiek labiau atsikimšus, nei buvo užvakar. Per ją lengviau kvėpuoti.
    • Negatyvu: Skaityk atsiliepimus viršuje.
  • 32 minučių po 18-tos valandos: Pavalgiau. Rodos valgymo akimirką buvo malonu ir geriau. Pilve uraganas spėju bandant sudoroti maistą. 2:3 maisto buvo daržovės. Likusi – jautienos karbonadas.
  • 19 valanda: Prieš kelias akimirkas buvo apėmęs milžiniškas mieguistumas ir išsiblaškymas, dėmesio koncentracija lygi vienetui dešimtbalėje sistemoje. Šią akimirką, rodos, dėmesys grįžta. Pilvas beveik nesiunčia jokių signalų. Jaučiuosi atgaunantis jėgas. Krimsteliu juodo šokolado.
  • 14 minučių po 19-tos valandos: Nosis vėl užsikimšus. Eureka? Kažkas čia susijusio! Žiovauju ir norisi miego, tiesa. Gal dėl nosies irgi?
  • 23 valanda: Grįžau į įprastą gyvenimą. Nieko nėra ypatingo. Nosis vis dar nežymiai užsikišus.

Ne tiek jau alkanas,
Danielius

Temos: 365 Tekstai, Straipsniai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!