Ar rašymas šiomis dienomis vertingas?

Straipsniai

Šiandienos klausimas: Ar šiais laikais vis dar vertinamas žodis, leidyba, knygos ir raštu dėstomos mintys?


 

Šiandien skaičiau Robert Service knygą „Stalinas“ ir pastebėjau: kalbant apie ankstyvąją Stalino biografiją (~1905m.), nemažai minimi jo rašyti ir į spaustuves pakliuvę kūriniai, straipsniai į laikraščius ir keli „mažų knygelių verti kūriniai“ (cituojant tuometinio laikmečio Rusijos bolševikus).

Ir – kas įdomiausia – nors ir minima, kad Stalinas nebuvo labai originalus mąstytojas, o labiau praktikas – jo tekstai vis tiek sulaukdavo didelio dėmesio iš bolševikų ir kitų marksistų (beigi Gruzijos nacionalistų).

Stalinas savo kūryba neplėtojo labai naujų minčių, kaip to nedarė nei Leninas ar Trockis, tačiau – priešingai nei Stalino – jų išspausdintos mintys buvo vertinamos ir skaitomos. Kartais netgi labai.

Tai štai klausimas: ar tuomet, dar prieš didįjį pasaulio karą, rašytojo karjera turėjo didesnę vertę nei dabar?

Pabandysiu palyginti, ką turime:

Seniau buvo:

  • Mažai tekstų, mažai knygų;
  • Daug pastangų reikalaujančios rašymo (rašymas tik ranka) bei spausdinimo (spausdinimas brangus ir sudėtingas) sąlygos.
  • Vietomis (ir ypač kaimuose) žmonės net nemokėjo skaityti ir tai visiškai suprantama – nebuvo KĄ skaityti.

Taigi knygos ir tekstas buvo kažkas reto, taigi mintis skleisdavo tik tie, kurie turėjo tam ypač didelį norą.

Dabar yra:

  • Tekstų yra tiek, kad šiais laikais turime visą galybę pasirinkimų ir skaitome daugiau nei kada žmonijos istorijoje.
  • Rašyti ypač lengva (kompiuterių klaviatūros), o spausdinti tekstų dažnai net nereikia: užtenka paspausti „post“ mygtuką feisbuko panelėje.
  • Skaito visi ir visur. Net ir didžiausi alkoholikai kartais užmeta akį į Delfio straipsnius ar žinutes feisbuke: kiek kas prigėrė per Naujųjų metų sutiktuves ar kas su kuo skiriasi…

…Atrodytų, teksto dabar daugiau, taigi žvelgiant į tekstą pro ekonomikos akis galbūt – ir mažiau vertės?

Hmm…

Tačiau yra ir kitas dalykas: teksto sklaida.

Dabar tekstą daug lengviau paskleisti skaitytojuams (feisbukas, google paieškoje išnyrantys tavo blogo įrašai, elektroninės ir popierinės knygos…) ir kartu – daug daugiau pačių skaitytojų. Net daugiau nei 72% vien Lietuvos gyventojų turi internetą. Jau nekalbant apie tai, jei rašai angliškai.

Taigi kartu tekstas lengviau pakliūva tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Nebebūtina skaityti viso laikraščio, ieškant informacijos, ar tavo gatvėje bus daromas remontas, ar vartyti receptų knygos, norint pagaminti ką nors nauja – užtenka tai rasti google ar kitoje pamėgtoje „daug žinančioje“ vietoje.

…Apibendrintai, tekstai tampa labiau atskirti, lengviau sudorojami, trumpesni ir, svarbiausia, skirti tik konkrečioms publikoms, konkrečioms jų bėdoms spręsti?

Atrodytų, taip.

Bet tai vis tiek neatsako į mano pirminį klausimą, ar rašytojo karjera šiais laikais yra vertingesnė nei praeity? O gal mažiau vertinga? Gal viskas pasikeitė?

…Arba galbūt šiais laikais rašytojo karjera ir pats rašymas yra visai kitoks nei didžiųjų literatūros klasikų laikais, taigi negalima ir lyginti?

Kokios tavo mintys?

Kviečiu pasidalinti mintimis, o gal ir galimu atsakymu komentaruose žemiau. Ką manai tu? Nuoširdžiai? Rašytojai dabar svarbesni žmonės, nei praeityje, nepasikeitė, ar tapo visai nebeturintys įtakos?

Minčių vieta laukelyje žemiau.

 

Temos: Straipsniai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!