Meilės žodynas: 32 priežastys nemylėti tavęs

365 Tekstai, Laiškai

Dienos tikslas: 858 žodžiai. Parašyta: 724.

Skiriama visiems, kurie myli.

A, Ą, B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, G, H, I, Į, Y, J, K, L, M, N, O, P, R, S, Š, T, U, Ų, Ū, V, Z, Ž

32 priežastys nemylėti tavęs

Prisipažinsiu: aš esu įsimylėjęs.

Nežinau, ar tu esi toks, bet tai nėra itin svarbu.

Jei tu įsimylėjęs – tai bus sąrašas tų bjaurių dalykų apie meilę, kurių tu irgi nesugebėjai išvengti.

Jei tu nesi įsimylėjęs (nes neturi ko) – tai tik dar kelios priežastys, kodėl tu ir toliau neturėtum įsimylėti.

Štai 32 priežastys nemylėti.

|| A :: Akys ||

|| Ą ||

|| B :: Bendravimas ||

|| C ||

|| Č ||

|| D ||

|| K :: Krūtinė ||

Tavo krūtinė mane visada traukė.

Ne, ne tam, kad pagrabaliočiau ją – nesu tiek ištvirkęs. Tavo krūtinė mane traukė todėl, kad ji šilta ir maloni.

Ar tu bent įsivaizduoji, koks malonumas man yra padėti savo galvą tau ant krūtinės ir užsimerkti? Apsikabinus priglausti galvą ir pajusti šilumą? Atsukti ausį į krūtinę ir išgirsti tavo širdies plakimą? Savo žandu pajusti tavo krūtinės judėjimą kvėpuojant?

Tavo krūtinė nėra tiesiog dar viena tavo kūno dalis. Tai nėra kažkas kiek absurdiško – tai ne šlaunys, ne blauzdos, ne alkūnės ir ne tavo užpakaliukas.

Tavo krūtinė yra tavo gyvybė. Tai, dėl ko tu gyva – tai yra tavo krūtinėje.

Ir aš tai jaučiu. Ir man tai patinka.

Tik ar dažnai aš galiu pajusti tavo kvėpavimą, širdies dūžius ir tikrą kūno šilumą? Atsakymas: Ne.

Tai tarytum skaniausio saldainio padėjimas ant stalo… Ir pasakymas, kad ne, jo valgyti negalima. Pasvajoti – gerai. Bet pajusti tai burnoje – niekada!

Tai tik dar viena priežastis nemylėti tavęs. Jei nemylėčiau, tokios bėdos nebūtų.

|| L :: Laukimas ||

Aš nežinau, kas pasakė tai, kad laukimas yra didžiausias žmogaus priešas, bet tai ir nėra svarbu.

Aš nežinau, ar tu tai pastebi, bet aš tavęs laukiu. Labai dažnai laukiu.

Net jei ir atrodau užsiėmęs, net jei kartais išties toks esu, bet aš tavęs laukiu.

Laukiu grįžtant namo, laukiu grįžtant iš parduotuvės su nauja arbatos pakuote, laukiu atvykstančios į sutartą pasimatymo vietą mieste.

Nors, išties, kam tokie dideli atstumai – aš tavęs laukiu net tais trumpais momentais, kai tu vidur nakties išlipi iš lovos nueiti atnešti vandens.

Laukiu net tada, kai tu telefonu kalbiesi su kitais žmonėmis. Taip, šiuo atveju gal aš ir pajusti tave ir tavo kūno šilumą galiu, bet bendrauti – ne.

O aš tik to ir tenoriu. Tavęs ir bendravimo su tavimi.

Aš nenoriu tavęs ilgai laukti, laukti susitikimų su tavimi, laukti tolimos ateities.

Laukimas nėra malonu, net jei gale ir yra prižadėtas siurprizas. Niekam to nesiūlau.

|| M :: Miegas ||

Miegas. Tas mano energijos šaltinis. Tu jau tai turėjai pastebėti – aš mėgstu miegą. Ypač kai esu pavargęs.

Bet kodėl tu turi man jį trukdyti?

Ne, nekalbu apie skambučius naktį (nors jie irgi miegoti trukdo). Nekalbu ir apie karštas naktis lovoje (nors jos tuo labiau miegoti trukdo).

Aš kalbu apie mintis apie tave.

Kodėl, o kodėl aš, prieš užmigdamas, prisimenu tave? Ir kodėl aš prisiminęs po to taip ilgai nebegaliu užmigti?

Vartausi, rodos, valandą ar dvi galvodamas apie tavo akis, tavo išsakytus žodžius, apie tai, ką veiksime susitikę sekantį kartą. Ir kartu visai nepasiilsiu.

Nes koks gi ten poilsis, kai prisimenu tave?

|| N ||

|| P: Pažastys ||

Mano pažastys dvokia.

Bet ar TAVO pažastys dvokia? Kada nors? Arba dabar? Arba prieš trisdešimt minučių, dar prieš įlipant į lenktą dušo kabiną?

Kaip dvokia tavo pažastys?

Ar tavo pažastų dvokas toks pat aitriai skalsus, kaip man dvokia maniškės?

Ar tavo dvokas atstumtų mane? O gal pritrauktų, kaip didelę erotinę musę?

Mano pažastys dvokia.

Bet ar dvokia tavosios?

Ir jei taip, tai kaip?

Aš noriu pauostyti tavo pažastis.

|| Š :: Širdis ||

Širdis – tai priežastis, kodėl tu gyva.

Ir prisipažinsiu, aš noriu, kad tu gyventum. Aš labai, labai noriu, kad tu gyventum.

Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo tau mirus. Tiesą sakant, net įsivaizduoti nenoriu. Tai pernelyg baisu net vaizduotei.

Išties prisipažinsiu: aš bijau. Aš tikrai šiek tiek bijau to momento, kada tu mirsi.

Aš suprantu, kad tai neišvengiama, suprantu, kad kada tai nutiks… Kuriam nors iš mūsų pirmiau… Bet galvoti apie tai nenoriu.

Savanaudiškas žmogus norėtų mirti pirmas. Kad jam pačiam širdies neskaudėtų, matant kitą mirus.

Aš tuo pat metu noriu, kad tu mirtum pirma, kad tau būtų geriau… Ir kartu vaikiškai noriu, kad tu nemirtum niekada. Būtų gerai, jei tai būtų įmanoma.

Man nepatinka galvoti apie tavo mirtį. Tai mane slegia. Ir jei kada aš tave pamatysiu seną – mane tai slėgs tik dar labiau, nes tai atrodys tik dar arčiau.

Prašau, nemirk, jei gali.

|| T ||

Temos: 365 Tekstai, Laiškai

Autorius:

Esu šio asmeninio tinklaraščio ir žurnalo Debesyla(.lt) autorius. Dievinu beprotiškus iššūkius, mokslines knygas bei karamelinius ledus. Jei patiko, ką skaitei - gali mane rasti Feisbuke. Taigi ten ir susirašykime!